Mingaudas Miliauskas/SKILLS DEVELOPMENT IN IT SPHERE

Kodėl nusprendei dalyvauti Erasmus+ projekte?

Erasmus projekte dalyvauti planavau ir žadėjau nuo pat pirmųjų metų po įstojimo į šią mokyklą. Tik susiklostė viskas ne taip kaip norėtųsi nuo pat pradžių. Nors po įstojimo ir pirmųjų mėnesių mokykloje teko pamatyti kaip vyksta atrankos į šį projektą, pamačius kandidatų skaičių kuris įprastai besidomėjo Erasmus projektų ir stojimų į jo maniau ir buvau susidaręs tokį įspūdį jog į šį projektą man įstoti šansų nėra, o jų nėra dėl įvairiausių priežasčių, viena iš jų pirmaisiais metais buvęs ne pats geriausias lankomumas, motyvacijos stoka mokslams ir kitos priežastis, kurios akivaizdžiai sakė, ne Mindaugai, ne šį kart. Atėjus karantinui ir pakitus situacijai su motyvacija, ryšiui su mokslais ir viskam apsivertus 360 laipsnių kampų, baiginėjant 12 klasę man buvo pasiūlyta sudalyvauti šiame projekte, projektų vadovės ir mokytojų dėka buvau įtrauktas į šį projektą ir tik gavus pasiūlymą prisijungti, negalėjau atsisakyti, nes šis projektas buvo tai, apie ką svajojau nuo pat pradžių, įstojus į šią mokyklą. Todėl ir prisijungiau, nes tai buvo projektas, kuri mačiau kaip galimybę praverti akiratį, visų pirmą per keliavimą į svetimą šalį, naujos kultūros pažinimą, profesijos kuria mokausi žinių pagilinimą, kitokį sau neįprasto pasaulio matymą kitapus Europos.

Kokioje organizacijoje atlikai praktiką? Kokia šios organizacijos pagrindinė veikla?

Praktiką atlikinėjau įmonėje ,,PC CORE“ šios įmonės specializacija buvo kompiuterinė įranga, įvairiausios kompiuterinės dalys. Įmonė specializavosi ties kompiuterių remontų, interneto tinklų diegimų, lokalių tinklų paruošimų. Atlikinėjant praktika iš pradžių nesitikėjau, jog šį įmonė turi tokį platų teikiamų paslaugų spektrą, nes iš išorės atrodo jog tai būtų eilinė įvairiausių elektroninių komponentų parduotuvė ir viskas, tačiau jų specializacija buvo ne tik tai. Praktika lietė ne tik įvairius komponentų surinkimus ir išrinkimus, bet realių darbo vietų paruošimus, problemos sprendimus įvairiuose realiuose probleminėse situacijose kurios buvo susijusios tiek su tinklais, tiek su įvairiais komponentais ir ne tik.

Kaip atrodė Tavo praktikos diena?

Atvykus į parduotuvę dažniausiai pradėdavom savo praktikos diena mūsų mažąjam ,,ofisiukę“ ten būdavo tiek kavos, tiek arbatos ir esant reikalui jeigu buvo poreikis galėdavai pasiruošti kokį nori gėrimą ir bedirbant mėgautis kava ar arbata. Atėjus į ,,ofisiuką“ susidėliodavo tolimesni taškai ką planuojame šiandien veikti, o dienų būdavo įvairių, kartais praleisdavom visą dieną ofise ir viskas ką darydavom tai ruošdavom kompiuterius įvairioms įstaigoms, diagnozodavom problemas įvairiuose įrenginiuose arba tvarkydome jos, buvo dienų kai tekdavo keliauti po pačia Kordobą, pristatant įvairiausius įrenginių komponentus, ar įranga į tam tikras įstaigas. Tačiau ne visada keliaudavom pristatymo tikslais, kartais tekdavo keliauti ir į įstaigas kuriose reikėdavo tiesiogiai diegti, ar spręsti įvairiausias problemas kurios buvo susijusios dažniausiai su interneto ryšių.

Kokias užduotis teko atlikti praktikos metu?

Įvairiausias, pagrindas buvo įvairių kompiuterinių komponentų keitimas tiek kompiuteriuose, tiek telefonuose, jų ardymas, surinkimas. Taip pat teko pristatinėti įvairiausias elektronines prekęs iš mūsų ofiso į privačias klinikas, mokyklas, pristatomos prekės buvo dažniausiai nauji nešiojami kompiuteriai, kas mums aiškiai signalizavo tai, jog parduotuvės savininkas mumis pasitiki ir dėl to ypač pirmaisiais pristatymais jautėmes nerealiai gerai. Taip pat teko vykti į įvairias vietas, kaip mokyklas, kuriuose įrenginėjome kabinetus vaikams prieš rugsėjo pirmą, jeigu tiksliau šnekant mokytojams teko sujungti ir paruošti kompiuterius per kuriuos šie galėtų transliuoti įvairia mokomąją medžiaga vaikams, taip pat teko vykti į klinikas, juose diegti internetų maršrutizatorius, bevielius tinklus. Sujungti išmaniuosius įrenginius į vieną krūvą, jog tarkim esant šiltesniems orams, visi kondicioneriai esantys klinikoje keistų temperatūrą iš vienos į kitą ir nereiktu po vieną jų kiekvieno nustatymų keisti iš eilės. Taip pat teko surinkinėti kompiuterius parduotuvės klientams, šie užsisakydavo komponentus, kai komponentai pasiekdavo parduotuvę, mes iš tų komponentų surinkdavome kompiuterius, juos ištestuodavome ir grąžindavome klientui. Taip pat teko išrinkti ir surinkti telefoną, pakeisti jo stiklą, kitus komponentus, buvome išmokyti kaip telefoną tvarkingai išvalyti iš vidaus ir tai buvo visiškai nauja patirtis, to, ko nesimokėme mokykloje. Kas ir parodė, jog žmonės pas kuriuos dirbame siekia jog pasiimtume šitoje stažuotėje ko daugiau, o ne priešingai.

Ką naujo išmokai iš profesinės srities?

Gavau gilesnį suvokimą apie maršrutizatorius, kas mūsų profesijoje svarbu, jų diegimą, paleidimą, nes galėjau prie jų prisiliesti, spręsti problemas gyvai ir atlikti įvairiausius bandymus, ko negalėjau prieš tai, nes karantinas ir nuotolinis mokymas šitokios galimybės nesuteikė. Taip pat išmokau perrinkti telefonus, jų taisymo pagrindus, metodikas naudojant realia, normalia įranga kuria naudoja servisų darbuotojai, buvau išmokintas įvairiausių technikų, kaip tinkamai ir atsargiai pakeisti detales, kaip pašalinti atsargiai ir profesionaliai vienokį ar kitokį komponentą. Taip pat plačiau susipažinau su kompiuteriniais komponentais, tarp jų ir interneto ryšio įrangą prie kurios šiuo momentu galim prisiliesti ir mokykloje (pagaliau, kol nėra „karantinų“).

Su kokiais iššūkiais susidūrei stažuotėje? Kas buvo sunkiausia?

Namų ilgesys buvo sunkiausias dalykas kuris su kiekviena diena vis augo ir augo, galbūt kolegoms kurie vyko kartu buvo lengviau, jeigu jie prieš tai buvo iškeliavę ilgesniam laikotarpiui, bet man asmeniškai didžiausias iššūkis buvo namų ilgesys. Pirmasis mėnuo nebuvo toks sunkus dar palyginus, bet antras mėnuo, tas visas namų ilgesys vis augo ir augo, paskutinėmis savaitėmis tikrai buvo sudėtinga, o sunkiausia buvo paskutinta savaitę, kai žinai, jog už savaitės būsi namuose, bet dar turi laukti. Taip pat nemažas iššūkis buvo išlipti iš komforto zonos ir bendrauti sau neįprasta kalba – angliškai, nors ir mes pažengę palyginus su Ispanais kas liečia anglų kalba, tačiau kai nešneki kiekviena diena angliškai ir vyksti į stažuote užsienyje, tu susiduri su nemažų barjerų kuri turi perlipti savo pastangomis pats, norėdamas pragyventi ir įgyti patirties kitur, tai sėkmingai padariau, dėl ko labai džiaugiuosi. Taip pat reikėjo adaptuotis prie naujos aplinkos, vis dėlto nebe namų aplinka, artimųjų šalia nėra ir viskas kas yra šalia tavęs, tai svetimi žmonės ir kita kultūra, tai prie šito irgi teko pratintis. Kitoks tos šalies maistas, kai kurių produktų kurie mums namuose yra pasiekiami ir įprasti trukumas, bet čia nebuvo blogai mano nuomone, nes tai kaip ir atvėrė akiratį apie tai, jog reikia vertinti dalykus, kuriuos turime kiekvieną dieną ir nesusimąstom, jog kažkada gali jų ir nebelikti pasikeitus gyvenimo būdui ar kažkam.

Dalykas nutikęs stažuotės metu, kuriuo džiaugiesi labiausiai?

Džiaugiuosi labiausiai tuo, jog nepaisant namų ilgesio, neįprastos aplinkos pačiam sau, kitokio gyvenimo būdo, aš sugebėjau prisitaikyti ir pabaigti stažuote su („puikiai“) įvertinimais. Tai buvo didžiausias pasiekimas man per šiuos metus, teko nemažai lipti iš komforto zonos, bet man tai pavyko!

Gal sulaukei darbo pasiūlymo?

Ne, šiuo momentu ir neieškojau darbo, nes reikėjo grįžus namo apsiprasti, vis dėlto praėjo nemažai laiko, sugrįžti į mokslus ir išsilaikyti teises. Bet neabejoju, jog ateityje savo gyvenimo aprašyme šiuos dokumentus, kuriuos įgyjau stažuotėje, panaudosiu.

Tavo pirmas įspūdis apie (šalis, kurioje buvote)?

Ten labai karšta! Rimtai, mūsų vasaros atrodė karštos, bet nuvykus ten ir išėjus iš oro uosto labai greit pavyko pajusti skirtumą tarp mūsų temperatūrų ir jų.

Stereotipai apie (šalį, kurioje buvote), kuriuos galėtum patvirtinti arba paneigti?

Kad Ispanai yra pikti, galbūt kai kurie taip, bet daugumoje jų tikrai labai geri žmonės. Pirmąją savaitę, kai ėjome iš parduotuvės link hostelio, mūsų vienas iš pirkinių maišelių suplyšo ir produktai kuriuos buvome nusipirkę išbyrėjo vidury gatvės. Netikėtai iš šoninės gatvės pasirodė ispanė, kuri rankų gestais parodė, jog tuojau sugrįš, toji moteris nubėgo į savo butą, paėmė naują maišelį ir atnešė mums, taip pat padėjo perkrauti maisto produktus į jį. Tai buvo nereali patirtis, akiratį praplečianti ir tokių patirčių buvo ne vieną. Taip pat panašiai buvo nutikę ir parduotuvėje, kuomet pirkome skardinę limonado ir skardinėje nebuvo kamščio su kuriuo galėtume atidaryti, tai vietoje to, jog pardavėjas paiimtų ir pradarytu su kokių nors įrankių, jis tiesiog pakeitė tą gėrimą į naują.

Vieta, kurią rekomenduotum aplankyti (šalyje, kurioje buvote)?

Jeigu būsite Ispanijoje, privalu nuvažiuoti į Malagą, Malagoje galėsite susipažinti su pavyzdžių, kaip atrodo tolerantiška valstybė ir link ko anksčiau ar vėliau Lietuva kaip valstybė turės prieiti kas liečia LGBT+ klausimų. Nes einant pagrindinių papludimių prie jūros pastebėsite tikrai ne vieną jų vėliavą plėvėsuojančia iš namų, viešbučių ar mašinų stogų. Tai buvo viena iš patirčių, kuomet pasimatė bent man asmeniškai, kad žmonės ten žymiai tolerantiškesni nei pas mus, bet nieko, kažkada ir mes iki viso šito daeisime. Taip pat Malagos paplūdimys, pats miestas turiningas ir turi ką parodyti, todėl pamatysite ne tik tolerancijos apraiškų kitokio pobūdžio bendruomenėms, tačiau ir puiku papludimį, jų pramintų „miamių“. Netoli Malagos taip pat yra Gribaltaro sąsiauris kuri privalų aplankyti, nes jis yra vos už šimto kilometrų Malagos.

Ką veikei laisvu laiku?

Bėgiojau ir vaikščiodavau po miestą, bent pirmąjį mėnesį tą ir dariau taip ištyrinėdamas pagrindines miesto vietas, finale viskas baigėsi tuo, jog pabaigoje stažuotės buvau išnaršęs praktiškai viską, galbūt ne visus miesto kampelius, tačiau centrą, senamiestį ir vietas, kuriuos buvo netoli mūsų hostelio buvo išnaršytos, o jų buvo daug, įvairus parkai, istoriniai pastatai. Taip pat mokiausi teisių teorijos, nes grįžus planavau laikytis teisęs ir beje tai ir darau jau šiuo metu. Taip pat keliaudavau savaitgaliais į nuošalesnes, labiau nuo miesto nutolusias vietas, tai kas liečia mano laisva laika pasiskirsčiau jį taip, jog išnaudočiau šią stažuotę kaip įmanoma produktyviau, naudingiau. Nors neslėpsiu, būdavo dienų kai neveikdavau nieko, prabėgi, prasivaikštai pro tas pačias vietas kuriose jau esi lankęsis dešimtys kartų, bet net ir tie apsilankymai turėjo savotiško žavesio, nes vaikščiodamas po vieta kurioje esi laikinai puikiai supranti, jog šį diena baigsis ir tu čia laikinai, todėl vaikštant įvertini viską kitaip, nei būdamas ten, kur žinai jog būsi ir kitomis dienomis, metais.

Įsimintiniausia akimirka?

Įsimintiniausios kelios buvo, viena iš jų paminėjau apie moterį kuri padėjo mums su maišų. Tačiau buvo ir kita, šiek tiek didesnė akimirka. „Kopimas į kalną“ nusprendėm, jog būdami kalnuotose vietovėse privalom užkopti bent į vieną kalną, nes kaip čia dabar kitaip, būnant tokioje šalyje ir neužkopiant į tikrą kalną, o jų ten tikrai netrūko. Išsirinkus kalną patraukėm link jo, įkopėm į įkalnę 5 kilometrus ir nuo jos 5 kilometrus, tai neatrodo tiek daug, tačiau momentais buvo elevacija į viršų 11% ir daugiau, tai po visos šitos kelionės kojų nebejutom pusę savaitęs geros. Ir po mūsų kelionės paaiškėjo, jog į tą kalną niekas nekopia pėsčiomis, o mes tai kopėm į kalną pėsčiomis, automobiliai mus lenkė, tai nutrukgalviškai pasielgėm, bet yra ką prisiminti, dėl to džiaugiuosi ir šito dar ilgai nepamiršiu, ypač to kojų skausmo ir negebėjimo paeiti normaliai keletą dienų. <juokiuosi>

Stažuotės daina?

Todo de ti – Rauw Alejandro, daina kuria kiekviena diena girdėjom parduotuvėje, iš pradžių buvo smagu, ant galo jau buvo pabodę.  Beje, ispaniška.

Stažuotės skonis ir kvapas?

Ar eisi toliau pasirinktos profesijos keliu? Tavo profesinė svajonė? Galimai eisiu, o jeigu ir nuspręsčiau keisti, dėl ko dar nesu tikras, tai būtų profesija susijusi su tuo ką išmokau per šią stažuotę, todėl galima sakyti jog bet kokiu atveju eisiu tuo keliu, kuris daugiau mažiau artimas šiai stažuotei, šį stažuotė padėjo man surasti kelio ženklus vedančius prie aiškesnio kelio kas liečia mano gyvenimo pasirinkimą.

Kas yra tavo įkvėpimo šaltinis profesinėje srityje?

Be abejonės žmonės dirbantys šioje srityje, mokytojai kurie moko šių dalykų, jų atsidavimas ir indėlis į tai, jog tokie žmonės kaip aš būtų išugdyti geri specialistai.

Artimiausi tavo planai?

Išsilaikyti teises, pasibaigti profesiją, ką dabar ir darau, na, o paskui rinktis tolimesnį kelia kolegijoje.

Ką galėtum patarti moksleiviui, ketinančiam vykti į stažuotę?

Nebijoti kalbos barjerų! Kaip ir mūsų mylima projekto vadovė mane padrąsino prieš šią kelionę, žmonės ten į tai nekreipia dėmesio ir jiems visiškai nesvarbu kaip tu kalbi, svarbiausiai dėk pastangas ir kalbėk taip, kaip tau išeina geriausiai, o visa kita ateis kartu.

Trys asmeninės savybės, kurias rekomenduotum pasiimti į stažuotę?

Motyvacija išmokti kažko naujo, atidumo, atkaklumo.

Ir pabaigai: ar stažuotė pateisino tavo lūkesčius?

Visiškai, šį stažuotė pakeitė mano gyvenimą ir suteikė tokių patirčių, kurių nemanau ar kažkada, ar bent artimiausiu metu įgysiu.

Parašykite komentarą