Jonas Kazlauskas / PRACTICE MAKES PERFECT

Iš tikro yra sunku apibūdinti žodžiais tai, ką patyriau gyvendamas Portugalijoje. To jausmo neperteiktų jokios fotografijos ar vaizdo medžiaga, net ir ilgas pasakojimas apie kiekvieną praleistą dieną, tačiau pabandysiu bent šiek tiek papasakoti savo istoriją.

Nevarginsiu jūsų pasakodamas apie kelionės detales, o ir pati kelionė nebuvo kažkuo ypatinga…Praleisiu ir kelionę automobiliu į viešbutį bei visas įsikūrimo subtilybes. Iš esmės, pirmosios dienos įspūdžiai (laivų ir modernaus meno muziejus) buvo tik įžanga į tai, ką mačiau antrąją dieną.

Anksti atsikėlę ir bendrai su visa grupe pavalgę pusryčius, iškeliavome į miesto centrą ir aplankėme Castle of São Jorge, Sé de Lisboa bei Praça do Comércio. Vėliau visi bendrai priėmėme sprendimą, jog išsiskiriame ir keliaujame ten, kur norime. Aplankius keletą šalia esančių muziejų, pasiėmiau miesto žemėlapį ir susidariau kelionės maršrutą, vedantį link viešbučio. Grįžau tik vakare ir kadangi nesijaučiau visiškai pavargęs, kitą dieną nusprendžiau vėl keliauti pėsčiomis. Kaip nusprendžiau, taip ir padariau. Kadangi niekas nenorėjo eiti kartu, susirinkau būtiniausius daiktus (kuprinė, megztinis ir vanduo) ir išėjau. Gatvė po gatvės, muziejus po muziejaus ir jau vėl reikėjo grįžti atgal (vaikščiojau 7-8 val.), nes mus turėjo perkelti į nuolatinę gyvenamąją vietą. Šeštadienio vakarą persikraustėm, o sekmadienį laukėm, kol pradėsim praktiką ir štai, pirmoji darbo savaitė.

Praktiką atlikinėjau „Sunset destination“ hostel‘yje ir galiu pasakyti, jog aplinka tikrai graži, įkvepianti, o kolektyvas malonus. Kai sužinojau, jog man reikės atlikti vieną pagrindinę užduotį (sukurti besikuriančio restorano meniu dizainą) ir kelias papildomas (plakatai, vizitinė ir 3 vėliavos), su nekantrumu laukiau, kol pradėsiu darbus. Pirmą dieną susipažinau su lietuviu, kitos profesinės mokyklos mokiniu, truputį pakalbėjom, pasidalinome gautomis užduotimis (jam reikėjo fotografuoti įvairius renginius) ir pradėjome dirbti. Praktikos metu atlikau apie 80-90% skirtų užduočių (savo noru ariau kaip arklys, kiekvieną dieną mažiausiai po 7 val., o pietų pertraukos turėdavau tik 10-15min.), iš kurių tik kelios nepatiko vadovui. Nelabai džiaugiausi savo rezultatais, norėjau pasirodyti geriau ir atrodyti suinteresuotas, nes siekiau gauti darbo vietos pasiūlymą. Supratau jog hostel‘yje tokio pasiūlymo negausiu, todėl bandžiau gauti papildomo darbo spaustuvėje, bet…Negavau progos net pamėginti…

Kaip praėjo jūsų 2016 metų Velykos? Manosios tai nuostabiai (portugalai turi keistą tradicinį velykinį patiekalą, t.y. keksą, kurio viduje sveikas (manau) kiaušinis), nes gavau gyvenimiškos patirties… Taigi jeigu nenorite valyti puodo, STENKITĖS NEPAMIRŠTI, jog verdate kiaušinius, nes kitu atveju bus mažai garso ir daug dūmų. Tačiau yra ir šviesioji šios istorijos pusė (ne tik iššveistas puodo dugnas), nereikėjo dažyti, daužyti ir lupti kiaušinių!

Niekada nepamiršiu šios šalies, kuri tokia nuostabi savo kraštovaizdžiu ir kurioje pirmą kartą jaučiausi taip gerai, jog norėjau pasilikti gyventi. Žmonės malonūs, paslaugūs (ypač gatvės prekeiviai), tačiau visiškai susipykę su punktualumo ir atsakingumo sąvokomis. O gal jų net nežino? Neišsiaiškintas klausimas, prie kurio, tikiuosi, kada nors grįšiu.

Parašykite komentarą