Dovilė Toleikytė / Career factor: INTERNATIONAL EXPERIENCE

Kodėl nusprendei dalyvauti Erasmus+ projekte?

Programavimą pamėgau nuo pirmųjų mokykloje parašytų kodo eilučių, tačiau man vis trūkdavo motyvacijos, žinių, buvo laikotarpis, kai nuo to atsitraukiau. Pasiryžau užpildyti atrankos anketą tikėdamasi, jog tai būtų puiki galimybė sužinoti ko iš programuotojų reikalauja darbdaviai, išaiškėtų mano silpnosios ir stipriosios vietos, sužinočiau, kuriose srityse trūksta žinių.

Kokioje įmonėje atlikai praktiką? Kokia šios įmonės pagrindinė veikla?

Praktiką atlikau touchstudio.si įmonėje, kuri teikia svetainių kūrimo paslaugas. Manau, jog man labai pasisekė pakliūti į būtent šią įmonę, kadangi ją įkūrė ir valdo nuostabi moteris Anja – tai labai motyvavo.

Kaip atrodė tavo praktikos diena?

Rytas prasidėdavo nuo lietuviško pasisveikinimo su Anja – jai labai patiko mūsų kalba! Tada prie puodelio kavos ar stiklinės šviežiai spaustų sulčių bei kalno saldumynų aptardavom dienos planus, gaudavau naudingų patarimų.

Kokias užduotis teko atlikti praktikos metu?

Praktikos metu kūriau banerius, logotipus, WordPress svetaines ir elektronines parduotuves, rašiau naudojimo instrukcijas bei tobulinau anksčiau sukurtus tinklapius.

Gal turi parodyti darbų, atliktų praktikos metu?

vidalace.si Man labiausiai patiko kurti šią svetainę. Priežastis paprasta – pati labai mėgstu užsiimti rankdarbiais! Prisipažinsiu – šiame puslapyje apsilankau kasdien, vis knieti pamatyti, ar jau įkėlė kokių grožybių.

Ką naujo išmokai iš profesinės srities?

Patobulinau mokykloje įgytas žinias, išmokau planuoti darbus taip, kad viskas būtų atliekama kuo greičiau nenukenčiant darbo kokybei. Susipažinau su keliais įrankiais, lengvinančiais žiniatinklio programuotojo darbą.

Su kokiais iššūkiais susidūrei stažuotėje? Kas buvo sunkiausia?

Sunkiausia gauta užduotis – sukoduoti WordPress svetainės dizainą, tačiau su Anjos pagalba – užduotis įveikta!

Dalykas nutikęs stažuotės metu, kuriuo džiaugiesi labiausiai?

Nėra vieno dalyko, kuriuo džiaugčiausi labiausiai, visa stažuotė nuo pirmos iki paskutinės dienos vyko sklandžiai ir paliko neišdildomus įspūdžius.

Gal sulaukei darbo pasiūlymo?

Darbo pasiūlymo sulaukiau, šiuo metu dirbu nuotoliniu būdu, jei vėl norėčiau vykti į Slovėniją – darbo vieta garantuota.

Tavo pirmas įspūdis apie šalį, kurioje atlikai praktiką?

Pirmo įspūdžio apibūdinimui sunku rasti žodžių. Po ilgos kelionės buvau labai pavargusi, tačiau iškart supratau, kad žmonės ten labai draugiški, o miestas, kiek jo matėsi tamsoje, be galo gražus ir jaukus.

Stereotipai apie šalį, kuriuos galėtum patvirtinti arba paneigti?

Pirmasis stereotipas – slovėnai yra uždari, pavydūs, savanaudžiai, nuolatos viskuo besiskundžiantys melancholikai, vengiantys bendrauti su svetimšaliais. Tai vienas kvailiausių kada nors girdėtų mitų. Slovėnai yra be galo malonūs ir geraširdžiai žmonės, kurie kone visuomet šypsosi, juokiasi. Nebuvo nė vieno kreivo žvilgsnio ar atsisakymo ištiest pagalbos ranką. Visada prireikus pagalbos jos sulaukdavome. Kone visada pokalbio gale paklausdavo iš kokios mes šalies ir apipildavo mus gražiais žodžiais bei linkėjimais. Paskutinę dieną bendrabučio apsaugos darbuotojas prisipažino, jog be galo palaiko Žalgirio komandą, buvo labai smagu klausytis jo tariamų krepšininkų pavardžių.

Sakoma, kad slovėnai yra romantikai. Tuo nesunku įsitikinti aplankius centrinę Liublianos aikštę, kurioje rašytojo, žiūrinčio į mylimosios balkoną, statula. O ir sostinės pavadinimas reiškia „mylima“. Slovėnai turi nacionalinius poetus ir juos garbina, šis faktas taip pat patvirtina gyventojų romantiškumą.

Dar vienas mitas, kuris pasitvirtino – jie kalba daugiau nei viena kalba. Net ir senyvo amžiaus žmonės čia moka anglų arba vokiečių kalbą, taip pat kone visi pagal regionus moka italų, austrų, kroatų ar vengrų kalbas.

Vieta, kurią rekomenduotum aplankyti Slovėnijoje?

Slovėnijoje BŪTINA aplankyti Bled ežerą, Piran miestą, pamatyti Bohinj ežerą bei Soča upę. Šiose vietose ypač atsiveria šalies grožis.

Ką veikei laisvu laiku?

Pasitaikius geresniam orui savaitgaliais vykdavome į kitus miestus, pavyko aplankyti ir Italiją. Darbo dienomis stengdavomės kasdien vis kur nueiti – papiknikauti ant pilies kalno saulei leidžiantis, pasivaikščioti Liublianicos pakrantėmis ar tiesiog pasėdėt palei upę ir lepintis saulės spinduliukais. Taip pat geocatch‘inom, kadangi tai puikus būdas atrasti gražias miesto vietas. Pilant lietuj ieškodavome naujos vietos išnaudoti „kuponiukus“ – studentišką privilegiją, kurių dėka valgydavome restoranuose už pilnus pietus nesumokėdami nei 4€, gamindavome arba visi ką nors žaisdavome.

Įsimintiniausia akimirka kitoje šalyje?

Labai įsiminė apsilankymas Piran mieste. Nuėjome į vieną parduotuvėlę ir pliurpėm tarpusavy, kai prie mūsų priėjo garbaus amžiaus senolis. Jis gana nedrąsiai mūsų paklausė: „Litva?“ (Turbūt supratote, kad tai slovėniškas Lietuvos vertimas). Mums atsakius „ja“ nušvito jo akys ir išgirdom lietuvių kalbą. Deja, bet jis labai skubėjo ir neturėjo daug laiko, tačiau sužinojom, kad jis čia gyvena jau nuo 80-ųjų, kad Slovėnijoje gyvena vos keturiolika lietuvių. Gi patys maloniausi susitikimai būna tie, kurių nesitiki.

Stažuotės daina?

Santa Liučija! Kodėl? Nes būtent ši melodija buvo griežiama pirmą valandą nakties Prešeren aikštėje ir, nežinau kodėl, labai įsirėžė į širdį.

Stažuotės skonis ir kvapas?

Aš vis dar neapsisprendžiu, kas man patiko labiau – blyneliai su sūriu ir kumpiu, apkepti džiuvesėliuose ar Kremna rezina – Bled mieste kepami kreminiai pyragai. O stažuotės kvapas – rožių. Nes jų ten labai daug.

Ar eisi toliau pasirinktos profesijos keliu? Tavo profesinė svajonė?

Toliau einu programuotojos keliu, po stažuotės įgavau dar daugiau motyvacijos. Profesinė svajonė šiuo metu – grįžti į Slovėniją, išmokti slovėnų kalbą bei tobulėti programavime.

Kas yra tavo įkvėpimo šaltinis profesinėje srityje?

Atsakydama į šį klausimą galiu teigti, kad Slovėnija, matyt, man įkvėpė romantizmo… Įkvėpimo šaltinis šiuo metu man yra sužadėtinis, kuris mane visada palaiko, motyvuoja, neleidžia nuleisti rankų ir padeda front-ende, kadangi iki dabar labiau orientavausi į back-endą.

Artimiausi tavo planai?

Artimiausi planai yra toliau bendradarbiauti su touchstudio.si bei gilinti programavimo žinias, o praėjus kažkiek laiko – grįžti į Slovėniją. Kad ir trumpam.

Ką galėtum patarti moksleiviui, ketinančiam vykti į stažuotę?

Pasiimk skėtį, lietpaltį ir neperšlampamą avalynę – Slovėnijoj to tikrai prireiks!

Trys asmeninės savybės, kurias rekomenduotum pasiimti į stažuotę?

Atsakingumas, nuoširdumas ir darbštumas – tai palengvins stažuotę ir suteiks pasitikėjimo tiek savo jėgomis, tiek iš darbdavio pusės.

Ir pabaigai: ar stažuotė pateisino tavo lūkesčius?

Stažuotė pranoko visus lūkesčius su kaupu! Buvo tik vienas trūkumas – ji truko per trumpai.

Parašykite komentarą